Mokyklos istorija

Puslapis atnaujintas: 2014-09-02

SIMONO DACHO MOKYKLA – SENIAUSIA KLAIPĖDOS MOKYKLA

Mokyklos istorijos pradžia sietina su viena to meto Rytų Prūsijos Klaipėdos miesto pradinių mergaičių mokyklų — Naujamiesčio, kurią 1854 m. sunaikino gaisras. Netoli buvusios mokyklos 1855 m. gruodžio 17 d. atidaryta 2–oji mokykla Naujajame parke (sode). Tai ir buvo dabartinė Simono Dacho mokykla (Kuršių aikštė 2/3). 1881 m. mokykla pavadinta Parko mokykla. Mokykla buvo vidurinė (progimnazija), 1897 m. jau turėjo septintąją klasę. Vienas žinomų senųjų vokiškosios mokyklos mokytojų Emilis Lycas dirbo 1910–1912 m., 1926 m. jis tapo mokyklos prorektoriumi, o 1926 m. —  rektoriumi. Parko mokykla turėjo gerą inventorių, daug mokymo priemonių, patyrusių mokytojų, senas darbo tradicijas bei gyventojų pasitikėjimą.

Po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 1923 m. mokyklos tvarka ir programos buvo tokios, kaip ir atitinkamų Vokietijos mokyklų. Turėjo būti įvesta lietuvių kalba, Lietuvos istorija ir geografija, kurias dažnai mokytojai ir mokiniai ignoravo. Parko mokykloje 1923 m. mokėsi 374 mokinės,  1931 m. – 147 mokinės, 1932 m. — 243 mokinės, 1938 m. — 393 mokinės.

1929 m. Naujasis parkas buvo pavadintas miesto mokyklų patarėjo Kurcinos vardu. 1932 m. prie senojo mokyklos pastato buvo pristatytas priestatas, abu pastatai ir buvo pavadinti XVII a. klaipėdiečio poeto Simono Dacho vardo mokykla. Mokyklos fojė stovėjo „Taravos Anikės“ skulptūra. II pasaulinio karo metais mokykloje jau mokėsi mergaitės ir berniukai.

Po II pasaulinio karo vokiškieji pavadinimai keičiami – Kurcinos aikštė gavo Kuršių aikštės vardą, o S. Dacho mokykla praranda vardą ir reorganizuota – čia  įsikūrė VII rusiška vidurinė mokykla, kitame mokyklos pastate — Luizės gimnazijos (Puodžių gatvėje) — II rusiška vidurinė mokykla. 1975 m. abi rusiškos mokyklos pavadintos M. Gorkio vidurine mokykla ir iškeliamos į naują pastatą.

1975 m. sudaryta VII lietuviška vidurinė mokykla (iš lietuviškų I, IV, V vidurinių ir uždarytos I pradinės mokyklos). Jai priklausė abu senieji pastatai – Kuršių aikštėje ir Puodžių gatvėje. Lietuvių mokyklos pirmąja direktore tapo D. Vilčiauskienė. Po 1975 m. prasidėjusio kapitalinio remonto pastatyti du korpusai su klasėmis, valgykla ir aktų bei sporto  salėmis. Mokykloje buvo 25 (I–X) klasės, mokėsi 723 mokiniai, dirbo 40 mokytojų. 1977 m. rugsėjo 1 dieną visa mokykla persikėlė į vieną pastatą Kuršių aikštėje, 1977 m. išleista pirmoji abiturientų laida. 1985 m. mokyklą baigė pirmasis aukso medalininkas Kęstutis Vaitiekūnas, kitais metais – du sidabro medalininkai: A. Jankauskas ir V. Šulnytė. Nuo 1976 m. mokykloje veikė sustiprintos sporto klasės: rankinio ir futbolo.

Nuo 1990 metų mokyklai vadovavo E. Blažienė. Mokyklos bendruomenė stengėsi atgaivinti geriausias praeities tradicijas ir jos iniciatyva 1995 metais mokyklai grąžintas Simono Dacho vardas. Tais pačiais metais seniausia miesto mokykla iškilmingai paminėjo 140 metų jubiliejų. Buvo sukurtas mokyklos himnas (eilės mokytojos V. Petrošienės, muzika R. Šileikos), kurį mokyklos choras atlieka iškilmingomis progomis. Mokyklos 145 metų jubiliejaus proga buvo pašventinta mokyklos vėliava (mėlyname fone poeto Simono Dacho bareljefas).

Mokykla tęsia savitumo paieškas — 1991 m. mokykloje isteigtos kryptingo teatrinio ugdymo klasės, 1997 m. buvo įkurta pirmoji į vaiką orientuoto ugdymo projekto “Gera pradžia” klasė, nuo 1995 m. dalyvaujama taikomosios ekonomikos mokymo projekte „Junior Achievement“. Mokykloje jau 13 metų vykdomas pagilintas anglų ir vokiečių kalbų mokymas, ankstyvasis užsienio kalbos mokymas pradedamas nuo antros klasės. Nuo 2003 m. mokykla įsijungė į projektą „Dalyko turinio ir kalbos integruotas mokymas“. Moksleiviai aktyviai dalyvauja ekologinių, istorijos, integruotų projektų veikloje.

Didžiuojamės 7 aukso, 6 sidabro medalininkais, 20 abiturientų baigė mokyklą su pagyrimu.

2005 metais Simono Dacho mokykla šventė 150 metų jubiliejų. Ta proga mokyklos 225 kabinete atidarytas Mokyklos istorijos muziejus.

APIE SIMONĄ DACHĄ

Simonas Dachas – (lot. Simon Dachius, kai kuriuose lietuviškuose šaltiniuose – Simonas Dakas) gimė 1605 metų liepos 29 d. Klaipėdoje lietuvių šeimoje. Jo tėvas, taip pat Simonas, ir brolis Johanas buvo Klaipėdos miesto teismo lietuvių – lenkų – vokiečių kalbų vertėjai. Motina – Ana Lepner – priklausė žinomai giminei. Jos senelis buvo Klaipėdos meras.

Baigęs pradžios mokyklą, Simonas Dachas išvyksta gyventi pas motinos seserį į Karaliaučių. 1618 – 1612 m. mokosi Karaliaučiaus katedros vokiškoje mokykloje (Domschule), kuri padėjo pagrindus jo suvokietėjimui. Gelbėdamasis nuo maro  epidemijos, 1622 m. persikelia į Vitenbergą, kur iki 1624 metų mokosi protestantų mokykloje. 1624 – 1626 metais mokosi Magdeburge. Norėdamas ištrūkti iš Trisdešimtmečio karo siaubiamų teritorijų, 1626 m. grįžta į Karaliaučių, kur apsigyvena visam laikui. 1626 m. rugpjūčio 21 d. Simonas Dachas į Karaliaučiaus universiteto matrikulą įsirašo kaip “Simon Dachius Memelensis Borusus”. Čia iki 1630 metų studijuoja teologiją. Domisi kalbomis, ypač graikų ir lotynų rašytojų kūriniais.

1633 – 1639 m. dirba Karaliaučiaus katedros mokyklos mokytoju, vedėjo pavaduotoju (Korektor). 1640 m. balandžio 12 d. Simonas Dachas pripažįstamas filosofijos magistru ir paskiriamas Karaliaučiaus universiteto poezijos profesoriumi (Professor Poesie) ir ima vadovauti Poezijos katedrai. Pasak kitų šaltinių, Simonas Dachas Karaliaučiaus universiteto poezijos profesoriumi paskiriamas 1639 m. rugpjūčio 1 d. 1656 m. žiemos semestrui išrenkamas Karaliaučiaus Albertinos universiteto rektoriumi.

1641 m. Simonas Dachas vedė Karališkųjų rūmų advokato dukterį Reginą Pohl. Susilaukė septynių vaikų, iš kurių du berniukai mirė nesulaukę nė vienerių metų.

1642 m. kompozitorius ir poetas Heinrichas Albertas penktajame savo „Arijų” leidinyje pirmą kartą išspausdina Simono Dacho eilėraštį „Anikė iš Taravos” (“Ännchen von Tharau”), kuriam pats sukuria muziką, ir šis tampa daina.

1657 m. Simonui Dachui padovanojamas dvarelis Kaimo (Kaymen, dabartinis Zarečje) valsčiuje.

1659 m. balandžio 15 d. Simonas Dachas mirė nuo džiovos. Palaidotas Karaliaučiaus Katedros šiaurinėje dalyje, žymesniems universiteto profesoriams skirtame rūsyje. Netoliese ilsėjosi ir lietuvių raštijos atstovo Stanislovo Rapalionio palaikai.

Kūryba. Simonas Dachas laikomas vienu žymiausių XVII a. poetų. S. Dachas amžininkams buvo poetas iš „Dievo malonės”. Jo protestantiškos giesmės buvo laikomos vienomis iš populiariausių religinės poezijos pavyzdžių. Pasaulietinę poeto kūrybą daugiausia sudaro proginiai eilėraščiai, skirti diduomenei ir miestelėnams gimimo, krikšto, vedybų, laidotuvių progomis. Pirmasis S. Dacho eilėraščių rinkinys išleistas 1876 m. Jame išspausdinti 259 eilėraščiai lotynų kalba ir net 1002 eilėraščiai vokiečių kalba. Poetui gyvam esant, jo poezija buvo perrašinėjama ir spausdinama ant atskirų lapų.

Pats populiariausias Simono Dacho eilėraštis „Anikė iš Taravos” išsaugojo Simoną Dachą nuo užmaršties. Šį eilėraštį poetas sukūrė Anos Neander iš Taravos (dab. Vladimirovo) ir pastoriaus Johaneso Portacijaus iš Trempeno (netoli dab. Nevostrojevo) vestuvių proga. Eilėraštis puikiai atskleidžia to meto meilės lyriką. Dėl atviro meilės siejimo su grožiu, saulės šviesa, padedančia įveikti visas vėtras ir negalias, dėl liaudiško pobūdžio šis eilėraštis išpopuliarėjo.

SIMONO DACHO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS

1912 metais Klaipėdoje, Teatro aikštėje, visuomenės lėšomis buvo pastatytas Simono Dacho atminimui skirtas paminklas–fontanas. Autorius – berlynietis skulptorius A. Kühnas. Centre, fontano vandenyje, stovi granito pjedestalas, iš kurio į visas keturias puses trykšta vanduo. Jo priekyje – ovale bronzinis reljefinis poeto portretas. Ant pjedestalo – realistinė bronzinė jaunutės mergaitės su lelija rankoje statula, vaizduojanti Ana Neander – Anikę iš Taravos. Tai pirmasis humanistinio pobūdžio memorialinis statinys Klaipėdoje. Po 1939 metų išardytas, ruošiant vietą A. Hitlerio biustui, ir dingęs. Pagal išlikusias nuotraukas bei sumažintą skulptūrėlę paminklą atkūrė Vakarų Berlyno skulptorius H. Haacke. 1989 m. lapkričio 18 d. paminklas–fontanas vėl buvo atidengtas.

1995 m. Septintoji vidurinė mokykla vėl pavadinta Simono Dacho mokykla.

1996 m. senajame Klaipėdos miesto Vitės rajone atidaryti Simono Dacho namai, pastatą restauravus Vokietijos vidaus reikalų ministerijos lėšomis. Čia įsikūrė Klaipėdos vokiečių bendrija. Ši bendrija organizuoja įvairius renginius, tautines šventes, parodas, koncertus, konferencijas, temines kino filmų peržiūras, vokiečių kalbos kursus, leidžia dvikalbį laikraštį „Vokiečių žinios Lietuvoje”. Draugijos iniciatyva 1992 m. Klaipėdoje įkurta Hermano Zudermano internatinė mokykla vokiečių kilmės vaikams.

Literatūra:

V. Raudys, N. Tilvikaitė. Simono Dacho asmenybės ir jo kūrybos kultūrinė bei pedagoginė reikšmė. Tiltai, Priedas, 2002, Nr.11.